Kiekvienas norėtų sužinoti atsakymą į klausimą, kaip gyventi ilgai ir sveikai, kaip rūpintis savo sveikata ir gerove. Na, tai iš dalies priklauso nuo mūsų genų, o jų mes negalime kontroliuoti. Jednak duże znaczenie mają też konkretne nawyki i zachowania. Taip, juos ne visada lengva pakeisti. Tai lemia auklėjimas, įpročiai, aplinka, iš kurios esame kilę, laiko stoka – priežasčių gali būti daugybė.
Tačiau tinkama prevencija yra pasiekiama kiekvienam. Tereikia šiek tiek žinių ir motyvacijos pasirūpinti savo sveikata ir gerove bei ją pagerinti. Džiaugiuosi, kad jus domina pokyčiai ar žinių gilinimas, siekiant padėti sau pagerinti fizinę ir psichinę sveikatą.
Keletas patarimų, nuo ko pradėti rūpintis savo sveikata ir gerove:
Reguliariai užsiimkite fizine veikla – reguliarūs fiziniai pratimai gali padėti jūsų sveikatai ir gerovei, nes išsiskiria endorfinai ir sumažėja stresas. Reguliari mankšta ne tik padeda auginti raumenų masę ar gerinti fizinę būklę. Be kita ko, jie taip pat suteikia gerą savijautą, gerina bendrą gyvenimo kokybę ir gali pagerinti emocinę būseną. mažinant nerimo stiprumą.
Veikla taip pat skatina neurogenezę, t. y. naujų neuronų ląstelių formavimąsi ir normalios neuronų funkcijos palaikymą. Juk tikrai ne kartą girdėjote apie endorfinus, kurie išsiskiria po treniruotės. Dėl jų po treniruotės, nepaisant fizinio nuovargio, jaučiatės patenkinti ir tiesiog gerai.
Laikykitės sveikos mitybos – valgydami sveiką, subalansuotą maistą galite pagerinti savo sveikatą ir gerovę, nes aprūpinsite organizmą būtinomis maistinėmis medžiagomis. Kai kurios maisto sudedamosios dalys iš tiesų turi įtakos nuotaikai. Folio rūgšties, vitamino B6 ir B12 trūkumas turi įtakos neurotransmiterių, pavyzdžiui, serotonino ir dopamino, kurie daro didelę įtaką nuotaikai, kiekiui. Šių komponentų gausą gerina mityba, kurios pagrindą sudaro produktai, pagaminti iš nebalintų miltų, kuriuose gausu daržovių, ypač žalių lapinių daržovių, ir gyvulinės kilmės produktų, kurie yra vieninteliai aktyvaus vitamino B12 šaltiniai. Jei dėl kokių nors priežasčių pasirinkote vien augalinę mitybą, verta pasirūpinti, kad pakankamai vitamino B12 gautumėte iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, su maisto papildais. Taip užtikrinsite, kad jų nepritrūksite.
Praktikuokite atsipalaidavimo technikas – meditacija, joga ir gilus kvėpavimas gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti sveikatą bei savijautą. Stresas – tai sudėtingas organizmo reakcijų ir procesų ciklas. Taip atsitinka dėl įvairių įvykių, kurie tam tikru atžvilgiu sutrikdo mūsų pusiausvyrą. Stresas taip pat turėtų mobilizuoti mūsų organizmą veikti ir veiksmingai spręsti nemalonias situacijas. Dažniausiai stresą sukelia darbas ir šeimyninis gyvenimas. Namuose nerimaujame dėl daugelio dalykų, pavyzdžiui, ar mūsų vaikams gerai sekasi mokykloje, ar mūsų biudžetas pakankamas sąskaitoms apmokėti, ar mūsų santykiai su partneriu. Gerai sveikatai ir savijautai darbe įtakos turi stresas, kurį patiriame dėl pernelyg didelių viršininko lūkesčių, konkurencijos darbo rinkoje ar ne itin gerų santykių su kolegomis.
Rūpinkitės miegu – pakankamas miegas yra labai svarbus gerai sveikatai ir savijautai. Stenkitės miegoti bent 7-8 valandas per parą. Nenuostabu, kad pakankamai išsimiegoję jaučiamės daug geriau – lengviau ir efektyviau atliekame savo pareigas, nesijaučiame irzlūs. Tai yra tiesioginis miego regeneracinės funkcijos rezultatas. Nakties poilsio metu pailsi visas kūnas, ypač nervų sistema, kuri visą dieną dirbo visu pajėgumu.
Skirkite laiko savo aistroms – užsiimdami tuo, kas jums patinka, galite pagerinti savo sveikatą ir gerovę bei sumažinti streso lygį. Aistra turi įtakos mūsų savijautai, teigiamai nuotaikai ir bendram laimės jausmui. Mokslininkai taip pat įrodė, kad turėti dvi aistras yra geriau nei vieną 😉 Tyrimai parodė, kad aistra turi įtakos gerovei ir pasitenkinimui gyvenimu, taip pat mūsų fizinei ir psichinei sveikatai, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties. Žmonės, gyvenantys aistringą gyvenimą, dažniau patiria teigiamų emocijų ir jiems lengviau išgyventi nesėkmes ar laikinus sunkumus.
Rūpinkitės santykiais su kitais žmonėmis – tvirti socialiniai santykiai ir artimųjų parama gali padėti pagerinti sveikatą ir gerovę bei sumažinti streso lygį. Esame socialinės būtybės. Mūsų gyvenimas orientuotas į gyvenimą mažoje ar didelėje visuomenėje, o santykių su kitais žmonėmis poreikių tenkinimas gerina mūsų savijautą ir daro teigiamą poveikį mūsų sveikatai ir gerovei. Tai reiškia norą užmegzti ir palaikyti teigiamus ryšius ir priklausymo kokiai nors panašių interesų grupei jausmą.
Geriama maždaug. 2 litrai vandens tai ne tik patarimas tiems, kurie svajoja apie lygią ir stangrią odą. Žmogus negali gyventi be vandens. Kenkia ne tik jo trūkumas, bet ir stygius. Deja, dažnai pamirštame apie vandenį, vietoj jo renkamės kavą, saldintas sultis ar gazuotus gėrimus. Per mažas vandens kiekis reiškia virškinimo, kraujotakos ir kūno temperatūros reguliavimo sutrikimus. Sveikas gyvenimo būdas, be kita ko, apima aprūpinti tinkamu vandens kiekiu. Jei pamirštame papildyti skysčių atsargas, telefone galime įsidiegti programėlę, kuri padės stebėti, kiek vandens jau suvartojome, kiek dar turėtume išgerti ir apskritai pagerinti savo sveikatą bei savijautą.
Norint pasirūpinti sveika gyvensena, pirmiausia verta atsisakyti to, kas mums kenkia. Niekam nereikia aiškinti, kad cigarečių rūkymas ar besaikis alkoholinių gėrimų vartojimas nieko gero neduoda ir ypač kenkia širdžiai. Taip pat verta prisiminti, kad stimuliatoriai yra ir elektroninė cigaretė (nėra įrodymų, kad elektroninė cigaretė yra nekenksminga) ar per daug per dieną išgertų stiprios kavos puodelių. Taip pat verta atkreipti dėmesį į pernelyg dažną be recepto parduodamų skausmą malšinančių vaistų vartojimą.
Atminkite, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas ir tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. Todėl verta eksperimentuoti ir ieškoti būdų, kurie geriausiai atitiktų jūsų gyvenimo būdą ir poreikius.