Joga ir meditacija – fizinė, protinė ir dvasinė praktika, kilusi iš senovės Indijos. Joje derinamos fizinės pozos, kvėpavimo technikos ir meditacija, siekiant skatinti fizinę jėgą, lankstumą, proto aiškumą ir psichinę gerovę.
Egzistuoja daugybė skirtingų jogos stilių, kurių kiekvienas turi savo unikalų tikslą ir požiūrį. Populiariausi stiliai: hathajoga, vinjasajoga, bikramjoga ir aštangajoga. Aš pats praktikuoju ir labai rekomenduoju Kundaliniyoga
Įrodyta, kad joga turi daug privalumų sveikatai, įskaitant streso ir nerimo mažinimą, labai teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemoms, lankstumo ir jėgos didinimą. Jis taip pat dažnai naudojamas kaip psichologinės terapijos priedas, padedantis įveikti lėtinį skausmą, depresiją ir kitas kasdienį gyvenimą apsunkinančias būsenas.
Svarbi jogos praktikos dalis yra meditacija, kuri pati savaime suteikia pozityvumo, apie tai skaitykite tolesniuose šio straipsnio skyriuose.
Nors jogos šaknys glūdi hinduizme, tai nereliginė praktika, prieinama visiems, nepriklausomai nuo religijos ar įsitikinimų. Ją galima praktikuoti studijoje vadovaujant instruktoriui, arba lengvai praktikuoti patiems namuose, naudojantis internetinėmis pamokomis ar vaizdo įrašais.
Reguliariai praktikuojant jogą gaunama ši nauda:
- lankstumo ir raumenų jėgos didinimas: joga yra labai gera „treniruotė”, kurios metu daugelyje pozų raumenys turi būti naudojami „neįprastu” būdu, o tai gerina jų funkciją, judrumą ir jėgą.
- gerina pusiausvyrą ir koordinaciją: Joga gali būti naudojama pusiausvyrai ir koordinacijai gerinti. Daugelis pozų ir pratimų teigiamai veikia judesių koordinaciją, pusiausvyrą ir bendrą kūno pusiausvyrą.
- streso mažinimas ir psichinės sveikatos gerinimas: Joga dažnai naudojama kaip atsipalaidavimo technika, nes ji naudinga psichikos sveikatai, padeda sumažinti streso ir nerimo lygį ir subalansuoti psichologinę būseną.
- Miego kokybės gerinimas: reguliariai praktikuojant jogą, galima pagerinti miego kokybę, o tai ypač svarbu tiems, kuriuos kankina nemiga, bet ne tik.
- Širdies ir kraujagyslių sveikatos gerinimas: Tyrimai parodė, kad joga gali pagerinti širdies ir kraujagyslių sveikatą ir sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
- gerina susikaupimo ir sprendimų priėmimo įgūdžius: Jogą galima naudoti kaip meditacijos techniką, padedančią pagerinti dėmesio koncentraciją ir sprendimų priėmimo įgūdžius.
- mažina raumenų ir sąnarių skausmą ir sąstingį: Joga, reguliariai atliekant pratimus ir tinkamai parinktomis pozomis, galima sumažinti įvairių kūno dalių skausmą ir sustingimą, ypač teigiamai veikia stuburą ir retai kasdien naudojamus sąnarius.
- Geresnė savijauta ir gyvenimo kokybė: Reguliari jogos praktika gali padėti pagerinti savijautą ir gyvenimo kokybę, nes užtikrina proto, kūno ir dvasios pusiausvyrą.
Neatsiejama jogos dalis yra meditacija, kuri padės mums išsiugdyti gebėjimą susikaupti ir sąmoningumą, o tai padeda priimti geresnius sprendimus ir spręsti gyvenimo iššūkius. Medituojant joga gali padėti atrasti ir išsiugdyti vidinę pusiausvyrą, išsiugdyti ramybės ir laimės jausmą. Reguliariai praktikuodami jogą galite suprasti save, savo kūną ir emocijas.
PRAKTIKA
Jogos praktiką gali sudaryti įvairūs elementai, pavyzdžiui, kūno padėtys (asanos), kvėpavimo technikos (pranajama), meditacija, mantros ir kitos dvasinės praktikos. Toliau norėčiau pateikti keletą patarimų, kaip praktikuoti jogą:
- Pasirinkite savo poreikius ir tikslus atitinkantį jogos stilių: Jogos stilių yra daug, ir kiekvienas iš jų pasižymi savitomis savybėmis ir nauda. Pasirinkite stilių, kuriame jaučiatės patogiai ir geriausiai.
- Susiraskite gerą jogos mokytoją / instruktorių: joga – tai praktika, reikalaujanti atidumo ir tikslumo, todėl verta mokytis iš patyrusio žmogaus, kuris galės padėti jums siekti tikslų, nors tai nėra būtina sąlyga.
- Įsitikinkite, kad turite tinkamą įrangą: Jogai praktikuoti reikia nedidelės įrangos, pavyzdžiui, jogos kilimėlių, blokų, diržų ir antklodės. Įsitikinkite, kad turite tinkamą įrangą, kad galėtumėte saugiai ir veiksmingai atlikti jogos pozas.
- Atminkite reguliarumą: Todėl stenkitės praktikuoti jogą kelis kartus per savaitę, geriausia kasdien.
- Treniruokitės galva, nieko per jėgą: jogos praktika turėtų būti atliekama saikingai ir pagal jūsų kūno galimybes. Klausykite savo kūno ir neperkraukite savęs. Neverta savęs perkrauti ir paskui ilgai nesitreniruoti dėl nuovargio arba, dar blogiau, dėl traumos ar sužalojimo.
- Praktikuokite dėl savęs: Jogą reikia praktikuoti su malonumu ir susidomėjimu. Atminkite, kad joga yra kelias, o ne tikslas, ir kad kasdien galite daug sužinoti apie save ir savo kūną.
MEDITACIJA:
Meditacija – tai praktika, kuria siekiama susikaupimo, ramybės ir vidinės pusiausvyros būsenos, sutelkiant dėmesį į tam tikrą objektą ar minčių procesą. Šimtmečius įvairiose religinėse ir dvasinėse tradicijose praktikuojama meditacija tapo populiari kaip atsipalaidavimo technika ir savęs tobulinimo priemonė.
Meditacija gali būti įvairių rūšių, tačiau dauguma jų apima tris pagrindinius elementus: dėmesio sutelkimą, kvėpavimo kontrolę ir kūno atpalaidavimą. Medituodami galite sutelkti dėmesį į konkretų objektą, pavyzdžiui, kvėpavimą, garsą, vaizdą ar frazę, arba tiesiog į savo mintis ir jausmus.
Meditacija gali teigiamai paveikti psichinę ir fizinę sveikatą: sumažinti stresą, pagerinti gebėjimą susikaupti, sumažinti nerimą ir depresiją, pagerinti miego kokybę, sumažinti raumenų skausmą ir sustingimą. Tai taip pat gali padėti išsiugdyti ramybės ir pusiausvyros jausmą, kuris gali padėti įveikti kasdienius gyvenimo iššūkius.
Jei norite pradėti medituoti, galite lengvai pabandyti medituoti savarankiškai, kaip, pavyzdžiui, aš, arba galite gauti meditacijos instruktoriaus pagalbą ar net tinkamą meditacijos programėlę. Meditacijai reikia laiko ir kantrybės, tačiau reguliari praktika gali būti labai naudinga psichinei ir fizinei sveikatai. Štai keletas teigiamų meditacijos poveikių:
- Streso mažinimas: Meditacija pasižymi antistresiniu poveikiu. Meditacija gali padėti sumažinti streso hormono kortizolio kiekį organizme.
- Meditacija gali padėti pagerinti miego kokybę, nes sumažina stresą ir pagerina atsipalaidavimą.
- Gerinti susikaupimo įgūdžius: Meditacijos praktikavimas gali padėti ugdyti gebėjimą susikaupti ir atkreipti dėmesį, o tai gali padėti priimti geresnius sprendimus ir įveikti gyvenimo iššūkius.
- Meditacija gali padėti sumažinti nerimą ir pagerinti nuotaiką, nes sumažina kortizolio kiekį ir padidina endorfinų kiekį.
- Fizinės sveikatos gerinimas: Meditacijos praktikavimas gali padėti sumažinti skausmą, uždegimą, sumažinti kraujospūdį ir sustiprinti imuninę sistemą.
- Padidina ramybės ir pusiausvyros jausmą: Meditacija – tai praktika, padedanti išsiugdyti ramybės ir pusiausvyros jausmą, kuris gali padėti įveikti kasdienius gyvenimo iššūkius.
Apibendrinant galima teigti, kad joga ir meditacija neabejotinai daro teigiamą poveikį mūsų sveikatai ir sielos būklei. Reguliari praktika mus atpalaiduoja, ugdo ir ramina. Mūsų kūnas mums padėkos, kai pradėsime reguliariai praktikuoti jogą ir meditaciją 😉
Jei norite dirbti su savimi ir savo sveikata, daugiau patarimų rasite čia.
Sekite mane mano socialinėje žiniasklaidoje.