Dėl su amžiumi prastėjančios senjorų sveikatos, dėl kurios lėtėja organizmo funkcijos, silpnėja motorika, prastėja atmintis, uoslė, skonis, regėjimas ir mažėja hormonų, vyresnio amžiaus žmonės turėtų ypač rūpintis savo sveikata.
Vyresniame amžiuje kyla rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, smegenų ligomis, lėtinėmis ligomis, įskaitant 2 tipo diabetą ir virškinamojo trakto ligas. Taip pat labai dažnai pasitaiko šlapinimosi sutrikimų, raumenų ir skeleto sistemos bei imuninės sistemos ligų.
Vyresnio amžiaus žmonių sveikatai gresia daugybė pavojų, įskaitant:
Lėtinės ligos: vyresnio amžiaus žmonėms kyla didesnė rizika susirgti lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies ligomis, diabetu, kvėpavimo takų, neurologinėmis, inkstų ir virškinamojo trakto ligomis.
Kritimas: kritimas gali kelti rimtą pavojų senjorų sveikatai, ypač jei dėl to lūžta kaulai ar patiriami kiti sužalojimai. Dažnai krentama dėl raumenų silpnumo, pusiausvyros sutrikimų arba regos sutrikimų.
silpnėjanti raumenų jėga: Senjorams senstant gali sumažėti raumenų jėga, todėl gali kilti sunkumų atliekant kasdienę veiklą.
Socialinė izoliacija: senjorai dažnai patiria socialinę izoliaciją, kuri gali turėti įtakos jų psichinei ir fizinei sveikatai.
Vaistų vartojimo problemos: Vyresnio amžiaus žmonės dažnai vartoja kelis vaistus, todėl jie gali sąveikauti tarpusavyje arba sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį.
Demencija: demencija ir Alzheimerio liga yra dažni senjorų sveikatos pavojai, dėl kurių jie gali prarasti savarankiškumą ir gebėjimą gyventi savarankiškai.
Kaip senjorai turėtų rūpintis savo sveikata?
Senatvėje labai svarbu rūpintis sveikata. Tai padeda išlaikyti optimalią gyvenimo kokybę ir sumažina su amžiumi susijusių ligų riziką. Naudinga žinoti, kas gali padėti pratęsti visavertį fizinį aktyvumą ir savarankiškumą kasdieniame gyvenime. Būtinai reguliariai mankštinkitės, kad neapkrautumėte organizmo.
Pagyvenę žmonės turėtų užsiimti lengva kasdiene veikla, kuri neturėtų įtakos jų širdies ritmui. Taip pat verta mankštinti smegenis žaidžiant stalo žaidimus, šachmatais, sprendžiant kryžiažodžius, skaitant knygas ir t. t. Tai padės atitolinti senėjimo procesą. Taip pat nereikėtų pamiršti tinkamo papildymo.
Norint profilaktiškai apsisaugoti, patartina turėti tinkamų daiktų ir priemonių, kurios padėtų jums kasdieniame gyvenime. Tai:
kraujospūdžio matuoklis, pulsoksimetras, termometras, gliukozimetras.
Minėti priedai padeda ne tik pagyvenusiems žmonėms kasdien stebėti savo sveikatą, o laiku pastebėti bet kokie nukrypimai nuo normos leidžia pradėti gydymo procesą. Profilaktinė senjorų sveikatos priežiūra pagerina galimybes gyventi ilgiau ir savarankiškai, taip pat padeda sėkmingai gydyti ligas.
Vyresniųjų sveikata – patarimai
Verta pabrėžti, kad smegenų veiklos skatinimas yra svarbus senjorų sveikatos profilaktikai. Mankštinantis nesumažėja sinapsių (jungčių tarp neuronų) skaičius ir sumažėja senatvinių smegenų ligų rizika. Kūrybinė veikla, pavyzdžiui, siuvinėjimas, keramika ar galvosūkių žaidimai, veiksmingai stimuliuoja smegenis. Taip pat verta plėtoti naujus pomėgius, tyrinėti naujas vietas ir leisti laiką su kitais žmonėmis.
Fizinio aktyvumo metu reikia būti ypač atsargiems, kad sumažėtų širdies smūgio ir kritimo traumų rizika. Vyresnio amžiaus žmonės yra ypač linkę į lūžius ir sunkiai gyjančias žaizdas, todėl sportuoti reikėtų saugiai, o dinamika turėtų būti rami. Rekomenduojama užsiimti sveikatinguoju plaukimu, šiaurietiškuoju ėjimu, gimnastika ir vaikščiojimu.
Pateikiame keletą būdų, kaip veiksmingai rūpintis senjorų sveikata, ir dažniausiai pasitaikančias prevencijos priemones:
Reguliari medicininė apžiūra: vyresnio amžiaus žmonės turėtų reguliariai tikrintis sveikatą, įskaitant kraujo tyrimus, kraujospūdžio matavimus, regos ir klausos tyrimus bei bendrąją apžiūrą. Tai leidžia ligas nustatyti ankstyvoje stadijoje ir veiksmingai gydyti.
Sveika mityba: Senyvo amžiaus žmonės turėtų rūpintis savo mityba, kad jų organizmas gautų reikiamą kiekį maistinių medžiagų ir energijos. Mityba turėtų būti įvairi, su daug vaisių ir daržovių bei baltymų.
Fizinis aktyvumas: reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti palaikyti gerą sveikatą ir fizinę formą. Senjorai turėtų rinktis jų amžių ir sveikatą atitinkančią veiklą, pavyzdžiui, vaikščiojimą, plaukimą ar lengvus fitneso užsiėmimus.
Vengti kenksmingų medžiagų: tai, į ką nereikėtų atkreipti dėmesio, t. y. rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu, kurie gali neigiamai paveikti jų sveikatą.
Reguliarus miegas: senjorai turėtų užtikrinti reguliarų miegą, kuris yra svarbus jų sveikatai ir gerovei.
Saugumas namuose: svarbu, kad senjorai turėtų saugią ir jų poreikiams tinkamai pritaikytą gyvenamąją aplinką. Venkite situacijų, kuriose galite nukristi ar susižeisti.
Socialinė veikla: senjorai turėtų palaikyti socialinius ryšius, kurie padėtų išvengti izoliacijos ir pagerintų jų psichinę sveikatą.
Vaistų valdymas: Senjorai ir jų globėjai turėtų užtikrinti, kad vaistai būtų vartojami reguliariai ir tinkamomis dozėmis, vengiant vaistų sąveikos ir šalutinio poveikio.
Sveikatos stebėjimas: Slaugytojai turėtų reguliariai stebėti savo sveikatą, įskaitant energijos lygį, apetitą, kraujospūdį ir kitus svarbius rodiklius, kad ilgainiui būtų galima nustatyti bet kokias problemas.
Norint rūpintis senjorų sveikata, reikia atidumo ir reguliarumo. Verta prisiminti, kad nedideli kasdienių įpročių pokyčiai gali gerokai pagerinti senjorų gyvenimo kokybę.
Pasirinktos problemos vis tiek neišsemia visų mūsų sveikatos priežiūros galimybių. Nesvarbu, ar jau esame senjorai, ar turime mylimą žmogų – rūpinimasis kitais ir savimi turėtų būti mūsų prioritetas.
Jei norite sužinoti daugiau ne tik apie vyresnio amžiaus žmonių sveikatą, galite tai padaryti čia.